+370 652 59798 info@hgs.lt

Kognityvinė elgesio psichoterapija

Kognityvinė_elgesio_terapija

„Ramiai eik per triukšmą ir skubėjimą. Būk švelnus sau. Būk linksmas. Siek būti laimingas.“

Iš Max Ehrmann, 1927 m., „Desiderata“

Pakeisti mąstymo modelį sunku, tačiau įmanoma.

Sąvoka „kognityvinis/ė” kilusi iš lotynų kalbos. Lotynų kalbos žodis „cognitio” reiškia „pažinimą, ištyrimą, mąstymą”.

Sąvoka „psichoterapija” kilusi iš graikų kalbos. Žodis „psyche” graikų kalboje reiškia „sielą”, o žodis „therapeia” reiškia „gydymą, slaugymą”. Psichoterapija – psichikos gydymo, asmenybės tobulinimo procesas. Jis vyksta remiantis tam tikromis prielaidomis apie asmenybę, panaudojant specialius psichologinio poveikio metodus.

Kognityvinė psichoterapija pasižymi trumpalaikiškumu, aiškia struktūra ir lengvai pritaikomais metodais. Ji labai skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių, pavyzdžiui, klasikinės psichoanalizės ar biheviorizmo, nes į kiekvieną žmogų žvelgia kaip į sąmoningą asmenybę, galinčią savo pačios pastangomis patobulinti savo gyvenimą. Kognityvinėje psichoterapijoje žmogus yra mokomas tapti psichoterapeutu pats sau, sukurti sau laimę, padėti kitiems būti laimingais.

KET moksliškai pagrįstas ir tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama gydomųjų tikslų. Šis metodas patvirtintas kelių dešimtmečių praktika. Daugelyje išsivysčiusių šalių KET yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, kurios sąnaudas dengia ligonių kasos, kadangi tik šios terapijos  veiksmingumas dažnai yra neginčijamas. KET efektyvumas yra prilyginamas veiksmingiausių vaistų efektyvumui, tačiau KET papildomai dar turi didelę išliekamąją vertę, nes ji klientą išmoko būti sau terapeutu ir tvarkytis su savo sveikatos ar psichologinėmis problemomis pačiam arba pasitelkus išorinius resursus.

Darbas naudojant KET metodiką yra labai praktiškas ir terapinio proceso metu įsitikinama, kaip naudojamos priemonės veikia realiose kliento gyvenimo situacijose. Žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai interpretuojame. Todėl vienas svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų ir yra keisti žmogaus mąstymą taip, kad jis atitiktų realybę.

KET yra gana universali gydymo metodika daugelio psichologinių sutrikimų bei problemų atvejais. Kognityvinė psichoterapija padeda įveikti:

depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas. Net tiems, kurie neturi psichologinių sunkumų, kognityvinė psichoterapija gali padėti gyventi kokybiškesnį, energingesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą.

Dažniausiai taikomos KET terapinės intervencijos:

  • Mokymas (psichoedukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.
  • Minčių perdirbimas. Klientas mokomas atpažinti ir keisti, sutrikimą skatinančias, mintis ir klaidingus įsitikinimus. Praktinis mokymas nukreiptas į tikslingai kontroliuojamas disfunkcines mintis, jas keičiant       adaptyviomis. Dirbama tol, kol klientui tampa įprastu, automatiniu procesu.
  • Darbas su mąstymo klaidomis. Asmens tam tikrus atsiradusius simptomus, skatina ir palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės klaidingos interpretacijos, kurios atsiranda dėl žmogaus ankstesnių negatyvių gyvenimo patirčių. Todėl taikant KET, klientai mokomi formuoti naujus įgūdžius ir patirtis, pagerinančias jų funkcionavimą, kuris leidžia pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.
  • Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei, vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik  stiprėja. Arba, jeigu,  esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja. Todėl, laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.
  • Problemų sprendimo metodikų mokymas. Nors gali pasirodyti keista, tačiau daugelio problemų sprendimo metodai, nors pačios problemos gali  būti labai skirtingos,  yra panašūs. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais.

Nemažai problemų, kad ir kokios jos bebūtų galima išspręsti laikantis šios sprendimo sekos:

  • kuo tikslesnis problemos identifikavimas ir suvokimas, tame tarpe jos atsiradimo ir vystymosi priežasčių supratimas;
  • proto „šturmas“, įsivardinant visus galimus problemos sprendimo variantus prisimenant, kad jų visada yra daugiau negu mums atrodo iš pirmo žvilgsnio;
  • „už“ ir „prieš“ kiekvienam galimam sprendimui ieškojimas;
  • geriausio sprendimo būdo pasirinkimas ir jo įgyvendinimo suplanavimas etapais, atsižvelgiant į galimai atsirandančius trukdžius ir būdus kaip su jais susitvarkyti;
  • progreso stebėjimas ir taktikos keitimas esant reikalui;
  • fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos;
  • tarpasmeninių problemų sprendimų mokymas;
  • specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų. Pavyzdžiui: gali būti išmokoma pašalinti tokius fizinius simptomus kaip galvos svaigimas, oro trūkumo jausmas, drebulys, stiprus širdies plakimas, psichologinius simptomus, kaip stiprus nerimas, pasimetimas, liūdna nuotaika, pyktis, nekontroliuojamo elgesio pasireiškimai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, pasitikėjimo savimi trūkumas ir t.t.;
  • Namų darbai arba praktikavimasis namuose. Priešingai negu daugelyje kitų psichoterapijos metodikų, kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime, taip vis daugiau ir dažniau adaptyviai ir gerai funkcionuodamas be psichoterapeuto pagalbos.

Reikia daryti viską, ką galite padaryti dėl savęs ir jausti malonumą. Pakeisti mąstymo modelį sunku, tačiau įmanoma. Mažais žingsneliais, per smulkmenas galima nukeliauti iki didelių pokyčių.