+370 652 59798 info@hgs.lt

Prisilietimu pasiekime artimojo širdį

Prisilietimu pasiekime artimojo širdį

Nijolė JAKUBAITIENĖ

Prisilietimų trūkumas yra vienas pagrindinių socialinio susvetimėjimo, psichopatijos, žiaurumo bei agresijos, o taip pat narkotikų ir alkoholio vartojimo faktorių, netgi kai kurios kitos ligos iš dalies yra sukeliamos lietimo trūkumo ankstyvoje vaikystėje, o žmonės sergantys ir kenčiantys nuo astmos, šizofrenijos buvo išgydyti intensyviu lietimu. Fizinis kontaktas yra pagrindinis būdas motinai išreikšti savo meilę bei šilumą naujagimiui. Taktilinis bendravimas nuo pat vaikystės padeda formuotis asmens tapatybei. Nepakankamas kiekis prisilietimų gali sąlygoti skirtumus tarp savo kūno ir ego vaizdo suvokimų. Šis skirtumas yra viena iš šizoidinės asmenybės savybių. Suaugusiam žmogui, kad jis gerai jaustųsi, reikia bent 20 kartų per parą būti paliestam artimo žmogaus. Vaikams, kuo jie mažesni, tuo šis poreikis stipresnis. Kūdikis nurimsta vos tik mama ar tėtis jį paima ant rankų, jau paaugęs mažylis vis tiesia rankutes ir prašosi priglaudžiamas. Dar ir dabar kartais tenka iš suaugusių žmonių išgirsti patarimą: „Neimk vaiko per dažnai ant rankų, pripras.“ Toks požiūris buvo labai populiarus prieš keliolika metų. Net ir knygose apie vaikų auginimą būdavo patariama palikti kūdikį vieną paverkti ir jokiu būdu neimti ant rankų, kad neišleptų, nepriprastų. Taip ir lieka neaišku, prie ko tas mažylis turėtų nepriprasti. Meilė, artumas, saugumas, pasitikėjimas savimi ir savo artimu… Kažkam atrodė, kad tai ydos, nuo kurių vaiką reikia saugoti nuo kūdikystės.

Lietimo svarba ypač ryški vaikystėje, tačiau poreikis liesti ir būti liečiamam išlieka viso gyvenimo metu. Vis labiau įsigalint modernioms technologijoms, daugėjant įvairių bendravimo priemonių, pats bendravimas tampa vis mažiau priklausomas nuo kūno. Mobilieji telefonai, interneto ryšys, virtualūs pokalbių kanalai, distancinis mokymas ir kitos bendravimo priemonės suaktyvina tik regą ir klausą, nes svarbiu tampa tekstas ir žodis, o taktilinis bendravimas praranda savo svarbą. Šiais laikais virtualios erdvės implikuojamas kūno išnykimas taip pat kelia grėsmę galimam asmenybės tapatumo praradimui. Yra gan vaizdus palyginimas, kad paliesdami kitą žmogų, mes tarsi pavadiname jį vardu, tuo pačiu patvirtindami jo tapatumą. Taigi, lietimas turi teigiamą įtaką žmogaus tapatumo formavimuisi. Pacientui bendravimas yra vienintelis būdas informacijai apie savo ligą gauti, savo problemoms išsakyti, ryšiams su kitais pacientais palaikyti. Prisilietimas prie paciento – svarbi neverbalinio bendravimo forma, kuri leidžia geriau vienas kitą suprasti, sveikatos priežiūros specialistai tuo praneša pacientui, kad jis yra artimas ir, kad juo rūpinasi. Lietimas gali būti ir būdas nuraminti, skatinti pradėti pokalbį. Ligoje ar nelaimėje lytėjimas tinkamiausia bendravimo forma, uždėjus ranką pacientui ant peties arba laikant jo ranką, ligoniui gali būti lengviau išdėstyti, kas neramina jį, slegia širdį. Ypač rimtai sergantys ir sužeisti, psichologinės krizės apimti žmonės, bei senyvi žmonės, kurių pojūčiai būna susilpnėją, tik lietimu patiria saugumą, šilumą ir paramą.

Emociškai traumuotam artimajam, uždėkite rankas ant pečių ir rankų, tiesiog apglėbkite, ir pamatysite, kaip pajutęs meilės šilumą, artimojo kūnas atsipalaiduos, o jo kvėpavimas taps ritmiškas ir gilus. Lietimas teikia šilumą ir nuramina.

Ar tai tik psichologinė reakcija?
Rollinas McCraty ir jo kolegos atliko tyrimą, kuriame, tiriamųjų poros buvo laidais pri¬jungtos prie elektrodų ir žmonės pasodinti penkių pėdų atstumu vienas nuo kito. Tyrinėtojai sužinojo, kad vieno žmogaus širdies energijos bangų (kaip parodė kardiograma) ant kito žmogaus kūno esantys elektrodai nefiksavo. Tačiau kai žmonės susikibo už rankų, kiekvieno širdies energijos bangos buvo aptinkamos ant kito žmogaus kūno paviršiaus ir netgi veikė jo smegenų bangas. Tada mokslininkams iškilo klausimas, ar tai, ką užfiksavo aparatai, spinduliavo per orą iš pirmojo žmogaus Širdies, ar tai buvo perduota, kaip laidais perduodama elektra, odos kontakto metu. Paaiškėjo, kad signalas išliko, kai vienas žmogus lietė kitą per latekso pirštinę, tik jis buvo dešimt kartų silpnesnis.

Kai paliečiame kitą žmogų, pasikeičiame energija. Neįmanoma išvengti energijų susiliejimo net tokiais iš pažiū¬ros niekuo dėtais veiksmais kaip rankos paspaudimas ar peties palietimas. Kai stovime šalia vienas kito ar tiesiog liesdamiesi, kūne širdis sukuria stipriausią elektromagnetinį lauką (kurį galima išmatuoti kelių pėdų atstumu), perduoda daug energijos ir daro įtaką mūsų energijos laukui.

Susimąstykime, kiek kartų per dieną mes liečiame artimą žmogų vyrą, žmoną, vaikus. Paprastas rankos paspaudimas ar švelnūs apsikabinimai susitinkant ir atsisveikinant, bučinukai, galvos paglostymai. Visa tai taip natūralu ir kasdieniška, kad dažnai viso to net nebepastebime.

Lytėjimo nauda:

  • formuoja stiprų ryšį, pagrįstą meile, tarpusavio supratimu ir atviru bendravimu,
  • palengvina saugumo, pasitikėjimo savimi, pagarbos jausmų formavimąsi,
  • sąlygoja optimalų fizinį ir emocinį vystymąsi,
  • moko valdyti emocijas, susitvarkyti su stresu, atsipalaiduoti.
Keletas faktų
Istorikas Salimenbene 1248 m. aprašė germanų imperatoriaus Frederiko II eksperimentą: Norėdamas sužinoti, kokia kalba kalbės vaikai, kurie užaugo negirdėdami nė žodžio, jis įsakė grupę kūdikių atskirti nuo motinų ir auginti vienatvėje – auklės turėjo juos tik maitinti. Visi kūdikiai mirė nesulaukę amžiaus, kada vaikai pradeda kalbėti. Kaip konstatavo istorikas – jie tiesiog negalėjo gyventi be glamonių. Panašų eksperimentą buvo bandoma atlikti ir Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau jį teko nutraukti, kadangi kūdikiai taip pat pradėjo mirti.

Įvairūs šiuolaikiniai tyrimai patvirtina tą patį – nepatirdami fizinio kontakto kūdikiai negali sveikai vystytis. JAV pirma laiko gimę kūdikiai buvo masažuojami kasdien tris kartus po penkiolika minučių – 47 proc. iš jų priaugo svorio greičiau nei nemasažuojami, nors maitinimas buvo vienodas – jie tiesiog geriau vystėsi! Tirdami dviejų metų amžiaus vaikus, kurie dėl ligos buvo atskirti nuo tėvų ir todėl buvo mažiau liečiami, JAV psichologai pastebėjo, kad jie sunkiau užmiega ir miega blogiau. Kito eksperimento metu, kai motinos naujagimius nešiojo kasdien po tris valandas (vidutiniškai vakarietė mama nešioja kūdikį 1-2 valandas per dieną), buvo pastebėta, kad naujagimiai tapo ramesni, mažiau verkė, ilgiau miegojo naktimis.