+370 652 59798 info@hgs.lt

Šventinis stresas

Šventinis stresas

Šventinis stresas

Nijolė JAKUBAITIENĖ

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse).

Kiekvienas žmogus laukdamas švenčių išgyvena skirtingą laikotarpį. Viduje visi turi lūkestį, kad šventės – tai didelis džiaugsmas.  Vieniems jos siejasi su linksmybėmis, patinka laikytis tradicijų, ritualų ar kitų pasikartojančių  dalykų, kurie  suteikia saugumo, kiti kuria naujus savo šeimos įpročius Skubame, planuojame, tikimės, kad šių metų šventės bus kitokios nei pernai – geresnės, ramesnės, artimųjų rate. O iš tiesų realybė kartais visai kitokia. Kalėdiniu laikotarpiu dažnas iš mūsų patiria didžiulį stresą? Sudėtingas Kalėdinis  laikotarpis kai nėra artimo žmogaus, kai šeimose nėra tarpusavio supratimo, pagarbos ir santarvės, kai dėmesys ir dovana artimajam tampa yra tik pareiga, kai sunki finansinė padėtis, juk sudėtinga, kai žmogus neturi ką padėti ant stalo, neišgali kad ir mažos smulkmenėlės nupirkti, tokių žmonių gal ir nėra daug, bet jų yra.  Sunku  vienišiems,  žmonėms, kurių širdis šventiniu laikotarpiu suspaudžia liūdesys. O tiems,  kurie gyvena su širdies skausmu, šventiniu laikotarpiu skausmas  dar labiau sustiprėja. Kalėdų laikotarpis labiau nei bet kokia kita šventė yra susijęs su buvimu šeimoje, ir todėl skaudžiai pajuntama tuštuma, jei dėl kokių nors priežasčių buvimas su artimaisiais sunkus ar neįmanomas. Šventės, kurių labai laukiame – neretam žmogui sukelia liūdesį ir įtampą. Tačiau pakilią nuotaiką gali sutrikdyti gana paprasti dalykai: skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi rūpesčiai, nuovargis.

Pabandykime apžvelgti, Kas sukelia šventinį stresą?
Pagrindinės šventinio streso priežastys yra susijusios su pinigais, dovanomis ir sveikata.
Stresą keliantys veiksniai. Pirmiausia:

  • Kiekvienas šeimos narys šventes įsivaizduoja kiek skirtingai, vieni nori aktyvesnio, triukšmingesnio pasilinksminimo, kiti ramaus šeimos pasisėdėjimo prie stalo. Tai gali sukelti nemažai nerimo bei streso, paprastai padažnėja konfliktai ir sustiprėja įtampa tarpusavio santykiuose.
  • Dėl švenčių atsiranda papildomų išlaidų ir daugelyje šeimų dėl įvairių priežasčių yra finansinių sunkumų.  Gali būti, kad nėra pinigų pirkti dovanoms ar karnavaliniams kostiumams. Pinigų stygiaus sąlygotas išsiskyrimas iš draugų ar bendradarbių kompanijos ne tik liūdina, bet ir sukelia gėdos jausmą. Kai kurie žmonės išleidžia daugiau pinigų, nei iš tiesų turi, tokiu būdu dar labiau pablogina savo situaciją.
  • Kalėdinių pirkinių stresą kelia šventinis apsipirkinėjimas, prieššventinės spūstys gatvėse ir parduotuvėse, dovanų paieška bei pirkimas, prieššventinėmis  dienomis žmonės  dažnai laksto  iš vienos parduotuvės į kitą ieškodami dovanų. Stresą kelia ir tai, kad  dažnai žmonės tiesiog nežino, ką dovanoti. Pasirinkimas didžiulis, reklamos daug, o supratimo, ką dovanoti – nėra. Taip atsitinka todėl, kad žmonės mažai tarpusavyje bendrauja, užsiėmę darbais, neturi laiko. Tad dovanų pirkimas tampa būtinybe, o ne malonumu.
  • Galiausiai pradedami jausti stresą, kurio nesugebame suvaldyti: ar viskam užteks pinigų,  kaip nuspręsti, kokią dovaną kam nupirkti ir ką nupirkti, kaip spėti pasiruošti šventėms ir laiku išsiųsti dovanas ar atvirutes, kaip suspėti į visus renginius, organizuoti šventinį vakarėlį, išlaikyti gerus santykius su šeima, draugais ir kolegomis,  ir pagaliau kaip įtemptame grafike išsaugoti sveikatą? Antras – baigiasi kasdieninė bėgimo rutina, turime laisvo laiko ir nežinome ką daryti, jaučiame įtampą nuo neveikimo,  mes nemokame būti laisvi. Trečia – jaučia stresą ir šventėms pasibaigus,  mat dėl ko nors gailimasi ir jaučiama kaltė.

Kaip į stresą reaguoja  kūnas ir kuo jis žmogui pavojingas?
Stresas yra reakcija į aplinką. Stresas – tai momentinė psichofiziologinė būklė,  stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija. Jei žmogaus patiriamo streso  būsena trunka ilgiau negu mėnesį – jis yra pavojingas sveikatai. Į jį atitinkamai reaguoja ir kūnas. Bet koks patiriamas stresas priveda prie adrenalino ir hormono kortizolio išsiskyrimo.  O esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas. Adrenalinas skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti, bet kai jo gaminasi per daug, organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu,  ir jis yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu. Šio hormono padidėjimas žaloja ir smegenų ląsteles.  Todėl galite pastebėti, kad būdami įsitempę nesugebate vienu metu atlikti daug užduočių ar atsiminti tam tikrų dalykų. Nemažai žmonių kenčia nuo šventinio emocinio sutrikimo, kuris atsiranda dėl ilgesnio tamsos periodo bei saulės šviesos stygiaus,  ir gali  sutrikdyti hormono melatonino apykaitą atsakingą už organizmo bioritmus, sukeldamas stiprius nuotaikos svyravimus. Tai reiškia, kad žmonėms reikia daugiau saulės šviesos: nes šviesai pasiekus akies tinklainę, elektriniai impulsai siunčiami į tą smegenų dalį, kuri kontroliuoja miegą, apetitą, kūno temperatūrą, nuotaiką, o kai šviesos trūksta, dėl sumažėjusio serotonino ir melatonino lygio,  šios funkcijos sulėtėja ir todėl pasireiškia stiprūs nuotaikos svyravimai. Kita dalis žmonių per Kalėdas televizorių žiūri ilgiau nei aštuonias valandas. Televizorius skatina smegenyse žemas alfa bangas, kurios susijusios su atsipalaidavimu, bet jei jūsų smegenis ilgą laiką veikia žemos alfa bangos, tai vėliau gali turėti įtakos nesugebėjimui sutelkti dėmesio ir susikaupti. Per Kalėdas ir Naujuosius metus nesumažiname ir alkoholio kiekio, tačiau nustojus gerti galite patirti trumpalaikį nerimą ar irzlumą, nes staigiai nustojus vartoti alkoholį, smegenys tampa labai jaudrios. Žinoma ir ne visi jaučiame palaimą visą Kalėdų laikotarpį  praleisdami šeimoje.   Taigi  žmonės, kurie praleidžia kelias savaites jausdami šventinį stresą, jaučiasi pervargę ar net visiškai išsekę, susilpnėja jų imuninė sistema, padidėja peršalimo tikimybė, ima kankinti nerimas, tampame dirglesni ir jautresni. Suaktyvėja kraujotaka, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, pakinta odos spalva, ji tampa jautresnė, „sustreikuoja“ vidaus organai – dažniausiai skrandis. Todėl gali atsirasti depresija ir nerimo sindromas, varginti nemiga, nuotaikų kaita, apatija. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą prastą psichologinę savijautą lemia ir tamsus paros laikas ir asmenybės tipas. Kas vienam atrodo didžiulė nelaimė, kitam gali būti stimulas imtis naujos  veiklos

Šventinė vienatvė ir liūdesys
Liūdesys yra ypatinga savimeilės išraiška. Liūdėdamas tampi ypač jautrus savo būsenai, galvoji tik apie savo skausmą, prarandi laiką, per kurį gali daug ką padaryti kitiems. Kartais iš tikrųjų esame  vieni, o kartais vienatvės jausmas užplūsta būnant tarp žmonių, draugų, artimųjų. Kartais liūdna dėl to, kad gyvenimo laikas eina greičiau, nei norėtųsi, liūdna, kad gyvenime nepasiekiau to, ko norėjau, ar praradau. Liūdina nepakeliama, gąsdinanti atstūmimu ir bejėgiškumu vienatvė.  Viena iš sunkiausių yra Kalėdinio laikotarpio šventė, nes tradiciškai jos siejamos su šeima, su buvimu šeimoje.  Yra daug priežasčių dėl kurių  buvimas su artimaisiais nelengvas arba visiškai neįmanomas, skyrybos, netektys, išvykę artimieji, įtempti šeimos tarpusavio santykiai, esame atstumti, palikti, įskaudinti,  ir tada, mes  savo viduje jaučiame skausmą,  liūdesį, ilgesį, nuoskaudą, išgyvename vienatvę, sustiprėja mintys apie beviltiškumą ir nusivylimą. Jei gyvenimas klostosi nelabai sėkmingai, šventinis šurmulys pablogina savijautą, atsiranda vidinis konfliktas: lyg ir reikia džiaugtis, bet  viduje nėra tam pagrindo. Pamėginkime pažvelgti į šventes kitaip,  kitokiu  požiūriu. Tai nėra lengva, žinoma, kad sunku. Bet kas lengviau? Būti vienam, ar dviese vienatvėje?  Priimkite savo jausmus tokius, kokie jie yra. Nekovokite su jais. Pasiduokite liūdesiui,  paliūdėkit, pasiimkit kelias nosines, patogiai atsigulkite ir išsiverkite. Priimkite tai kaip vieną iš savo  gyvenimo etapų.

Kodėl bijome vienatvės?
Kodėl bijome vienatvės? Labiausiai vienatvė gąsdina tuo, kad tai – mūsų susitikimas su savimi pačiais.  Mes bijome susitikti su savimi, mes bėgame nuo savęs, pasijuntame silpni. O kaip tada jaučiatės jei galvojate, kad nesate labai laukiami, arba tiesiog nenorite grįžti namo, nes vėl būsime tėvų kontroliuojami, kai su giminėmis susitinkate tik per metų šventes, ir tas susitikimas yra žodis – „reikia“, nors norėtumėte švęsti su kitais. Koks tampa bendravimas prie stalo, kai  šeimos santykiai įtempti?   jis yra paviršutiniškas, apsimestinis, linksmumas  – vaidybinis  žaidimas. Ką darote? Valgote, geriate, žiūrite televizorių, baratės ir vėl valgote. Ar jūsų tai nevargina? Ar jūs neišsekę? Jūs tiesiog kentėdami laukiate švenčių pabaigos. Ar tai tikrasis ramybės, susikaupimo, buvimo kartu, laikotarpis? Ar nesijaučiate  vieniši? Kalėdinės  šventės ne tik susitikimai su artimaisiais, tai tokios pat mūsų gyvenimo dienos, kaip ir visos kitos – nei jos geresnės, nei blogesnės. Skausminga tampa tada, kai mes joms suteikiate pernelyg didelę reikšmę ir problema ne pačioje šventėje, o tose viltyse, kurias mes sudedame į ją. Kalėdos  tai apmąstymų, nusiraminimo, minčių pakeitimo, pasikeitimo vidumi, pokyčių gyvenime aukštyn žengimo laikotarpis, Mes patys renkamės tai, kas gyvenime mums atrodo geriausia arba patys nusprendžiame leisti už mus nuspręsti kitiems. Mes patys patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta mūsų gyvenime, kiti gyvena savuosius gyvenimus. Tačiau dažniausiai, kartą išgirdę kažkieno nuomonę apie šventes kokios jos turi būti, mes nustojame savaip vertinti įvykius ir aplinkybes. Tampame svetimos nuomonės įkaitais. Tokia realybė, toks žmogiškasis gyvenimas. Ir ką su tuo daryti? O ką padarėte dėl savęs kad nesijaustumėt vieniši?  Vienatvė turi savo  prasmę. Tai mūsų galimybė pažinti save, pažiūrėkime atidžiau į savo gyvenimą: kas man yra iš tikrųjų svarbu? Ko noriu gyvenime? Vienatvė – tai kelias augimui, kelias į kitus žmones bei meilę. Visa tai galime sukurti tik būdami nuoširdūs ir atviri patys sau – nebėgdami nuo savo tikrųjų išgyvenimų, priimdami gyvenimą tokį, koks jis yra. Vienatvė  tai išbandymas, galimybė. Vienatvė  mūsų stiprybė, vienatvė prabanga, tai šansas pradėti gyvenimą vienam, pamilti save  ir šventes galime praleisti prasmingai, tobulėjant dvasiškai ir emociškai.  Mokėkite pasinaudoti šia galimybe.  Mūsų viduje  kitoks požiūris į šventinę vienatvę,  dar nesubrendęs  sprendimas kaip gyventi toliau.

Būkite patys sau draugija
Smagu turėti artimą žmogų ir būti kartu su juo, bet jeigu tai tik noras, charakterio savybė, poreikis būti draugijoje, bet ne jausmai tam žmogui, tai patys svarbiausi santykiai – santykis su pačiu savimi. Jei sutariate su savimi, tai ir per šventes jums nebus būtinas  kito žmogaus buvimas šalia.
Patys sau būkite draugija. Gražiai pasidenkite stalą, užsidekite žvakę, pasipuoškite, pasidažykite ( moterims). Patikite patys sau. Pažvelkite į veidrodį, pasigėrėkite savimi, pasigirkite save. Iš tikrųjų, o kuo jūs ne šaunūs? Aplankykite žaliaskarę eglę parke ar miške, ne papuoštą, tikrą, kvepiančią, kvėpuokite gaiviu oru, po žvaigždėtu dangumi sakykite sau linkėjimus, pasimėtykite  sniego gniūžtėmis, lėtai klaidžiokite po šventines gatves, būkite šventės dalyviais, o ne stebėtojais, pažiūrėkite filmus kuriems niekada nelikdavo laiko, klausykitės mėgstamos muzikos, peržiūrėkite ir sutvarkykite savo albumo nuotraukas, skirkite laiko tiems dalykams atlikti, kuriuos visada atidėliodavote kitam laikui arba jo visada pritrūkdavo. Darykite tai įrodydami sau patiems, kad jūs tai galite, nes vertinate save ir esate sau svarbus.

Susitaikykite su tuo, ką turite 
Ne visi gali vaikščioti gatvėse ir grožėtis  šventinėmis išpuoštomis  vitrinomis.  Šventės liūdina žmogų ir būna situacijų, kai vienišą  žmogų aplanko blogos mintys, ne visada galime pakeisti aplinkybes, kokių mes norėtume,  ne viskas yra ir mūsų galioje, bet visada galime su tuo susitaikyti, tai,  mūsų valioje. Netgi tada, kai  mes galvojame, kad nėra išeities,  1 procentas išeities yra visada. Susitaikykite su tuo ką turite  ir priimkite tai kaip dovaną. Gal būt jūs ir stengiatės, darote, bet tiesiog šiuo metu taip nepavyksta kaip norėtumėte. Nepykite, neliekite blogų emocijų aplinkiniams, geriau tarkite sau ,,na ir kas, kad man kol kas  yra taip, kaip yra, vėliau pasiseks, man pavyks,,. Paimkite popieriaus lapą ir susirašykite visus dalykus už ką esate dėkingi gyvenimui. Pamatysite, kad atrasite daug dalykų, apie kuriuos net nebuvote pagalvoję. Jums tikrai pavyks ! Stebėkite žmones pro langą, pamatysite kokie jie skirtingi ir  įdomūs! Pabandykite nuspėti jų emocijas.Klausykitės radijo, įjunkite savo vaizduotę malonių gyvenimo akimirkų prisiminimuose  ir stenkitės ten išbūti kuo ilgiau, tokių akimirkų jūsų gyvenime buvo tikrai ne viena.  Tiesiog savo širdyje įžiebkite daugiau  šviesos.

Kaip sumažinti šventinį stresą  arba ką galime pakeisti, kad galėtume nuoširdžiai ištarti – šventė ateina!
Net ir šventiniu laikotarpiu turi išlikti pusiausvyra tarp svarbiausių gyvenimo sričių: darbo, buities, fizinio ir emocinio poilsio. Dažnai pasinerdami į šventinius rūpesčius paskęstame tame šurmulyje ir jau nė patys nesuprantame, kur čia tikrovė, o kur iliuzija. Nėra “tikro ir teisingo” būdo, kokia turėtų būti šventė, viskas priklauso nuo jūsų pačių. Jei nenorite švęsti – nešvęskite tik tam, kad tai daro aplinkiniai. Visiškai normalu, jei norisi šias šventes tiesiog „praleisti“ ar išbraukti. Patikėkite, jūs toks tikrai ne vienas.

  • Pamirškite žodžius reikia, privalau, negražu taip elgtis. Nepasiduokite kitų spaudimui. Tikrai netapsite laimingesni, arba jei ir tapsite, tai tik laikinai, jei vykdysite kieno nors užgaidas ar elgsitės taip, kaip elgiasi kiti.
  • Įvardinkite, kiek jūs galite išleisti šventėms ir kiek išleisite konkretaus asmens dovanai. Pasiimkite biudžeto sąmatą, kai einate pirkti dovanų, ir sekite savo išlaidas, kad tiksliai žinotumėte, kiek išleidžiate.
  • Mokėkime pasakyti sau – stop. Jeigu artimieji ar draugai perka tuntais dovanas, tempia jas namo ar į darbą, tai dar tikrai nereiškia, kad ir jūs tai turite daryti.
  • Nebūtina laikytis senų tradicijų, jei jos jums kelia tiktai stresą. Užuot bandę išrinkti “geriausias” dovanas, parodykite savo meilę kitais būdais.
  • Dovanokite dovanas tiems, kam norite. Ir tikrai nejauskite dėl to kaltės, kam nenorite dovanoti,  nenuoširdus ar priverstinis dėmesio rodymas yra blogesnis už nieko nedarymą.
  • Nesistenkite dovanomis daryti įspūdžio. Nes kitaip – kaltės jausmas neišvengiamas. Juk ne visi turime galimybę dovanoms išleisti gausybę pinigų.
  • Neverskite savęs jaustis laimingais švenčių metu. Mokėkime išgyventi įvairias būsenas, nežiūrint to, kad galbūt šių metų šventės nėra tokios, kokių tikėjomės.
  • Siekite harmonijos rasdami  sau malonų užsiėmimą, kuris jus atgaivina ir skirkite tam laiko, dainuokite, šokite, tapykite,  atsijunkite nuo skubos: eikite pasivaikščioti, slidinėkite, važinėkite su vaikais rogutėmis ar čiuožkite pačiūžomis. Paskui visi kartu su vaikais išgerkite karštos arbatos ar pasmaguriaukite karštu šokoladu, uždekite žvakelę bažnyčioje. Sakysite: „tam nebelieka laiko“. Tačiau suplanuokite šiai veiklai laiką iš anksto, pavyzdžiui, prieš 2-3 dienas, ir to sprendimo nebekeiskite.
  • Kuo aktyvesni būsite, tuo daugiau energijos turėsite. Susiorganizuokite sau (ir savo mamai ar seseriai) kūno gražinimo procedūrų dieną ir kitais maloniais dalykais namie. Rūpinimasis savimi nuostabiai mažina šventinį stresą. Vėlgi – rasti tam laiko padės planavimas iš anksto.
  • Kad išliktumėte sveiki per Kalėdas, miegokite tiek, kiek jums reikia. Jei trūksta naktinio miego – pamiegokite dieną ar bent jau savaitgaliais.
  • Nekreipkite dėmesio į savigraužą ar aplinkinių lūkesčius ir įsiklausykite į savo poreikius, darykite bet ką, kas jums leidžia jaustis emociškai sveiku.
  • Kad nejaustumėte kaltės švenčių metu, prisiimkite mažiau įsipareigojimų, bet būtinai jų laikykitės, sau duotų pažadų vykdymas kelia entuziazmą ir leidžia iš tiesų mėgautis šventėmis
  • Nepamirškite mėgautis šventėmis. Pasidžiaukite šventiškai pasipuošusiu miestu, Jūs negalite padaryti visko, tad tiesiog darykite tai, kas svarbiausia.
  • Mokykitės neįsileisti blogų minčių, nukreipkite jas perkeldami dėmesį, elkitės taip, kad jums jos  nekiltų, neįsileiskite jų į savo širdis.  Juk mes patys įsileidžiame į širdį pašaipas, nuoskaudą, pyktį, mes leidžiamės būti žalojami.
  • Jei kas nors nesiseka, šypsokitės. Dirbtinė šypsena kartais virsta tikra.
  • Pailginkite  šviesos periodą savo namuose, sudekite elektros lemputes  visuose jūsų namuose, uždekite daug žvakių, taip sureguliuosite organizmo ritmiškumą bei gerą nuotaiką.
  • Vienišas žmogus nebūtinai vienas. Juk aplink, net neabejoju, yra draugų, pažįstamų, kurie galbūt taip pat yra vieniši ir laukia dėmesio. Tad šventės – puiki proga išdrįsti. Išdrįsti prisiminti, išdrįsti užkalbinti, rodykime iniciatyvą, sukurkite vienišių būrelį.
  • Išmokite atsipalaiduoti. Atraskite sau veiksmingiausią atsipalaidavimo būdą, tiems, kas į stresą reaguoja emocionaliau, vertėtų surasti ramesnį atsipalaidavimo būdą, o tiems, kurie linkę sulaikyti kilusius jausmus – aktyvesnį. Atsipalaidavimui pasitelkite visus penkis pojūčius – klausą, regą, lytą, uoslę ir skonį. Išbandykite kas jus nuramina geriausiai – pavyzdžiui rami muzika, gražūs gamtos vaizdai, levandų kvapas, mango skonis? Ir svarbiausia – mėgaukitės tuo ir nesijauskite kalti, jog skyrėte laiko sau!
  • Keiskite tradicijas,  tik mes patys galime susikurti tokias šventes, kokių norime. Pirmiausia atsikratykime to nuogo prisitaikymo – jeigu kiti žmonės švenčia, tai ir aš privalau. Taip, tradicijos mums sako, kad šventes reikia švęsti ir net pats Dievas septintąją dieną ilsėjosi taip švęsdamas pasaulio sukūrimą. Taip, visuomenėje egzistuoja tam tikros normos, kaip dera ar nedera elgtis vienu ar kitu atveju. Tačiau dažnai bandydami tik atitikti reikalavimus įkaliname save aklai tęsdami tradicijas, kuriomis netikime, veikiame kitaip nei norisi, siekdami prisiderinti prie aplinkos ir stengdamiesi išlaikyti „šventą ramybę namuose“, nors kaip tik jos ir pritrūkstame. Neretai pasielgę kitaip, nei įprasta, bijome pasijusti kalti ir beširdžiai: „esu blogas sūnus / dukra; tėvas / mama; draugas (-ė), nes nepakviečiau, nenupirkau dovanos“ ir t. t. Jaučiame net gėdą, nenorime pasirodyti silpni, niekam tikę.

Užduokite sau klausimą – kas nutiks, jei šį sykį pasielgsite visiškai kitaip, nei visada? Ar tikrai ištiks katastrofa? Galbūt atėjo pats laikas kurti savo – naujas – tradicijas. Nebijokite eksperimentuoti, keiskite jums atsibodusią rutiną. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad kas sena – netinkama. Tiesiog prie seno, pridėkite kažką savito, artimo ir mielo širdžiai, truputį kūrybiškumo, šiek tiek avantiūros ir daug meilės – štai jums ir nauja.

Pats dėmesys yra didžiulė vertybė ir psichologiškai labai svarbu, o žodis, žvilgsnis, prisilietimas yra brangiausia dovana.
Parengta pagal:

Knygas
1. J. Pikūnas, A. Palujanskienė. Stresas. Atpažinimas ir įveikimas.
2. L. Viilma. Tavo širdies skausmas. Stresų kalbos vadovėlis.
3. C. E. Muostakas. Vienatvė.
4. F. Luskin ir K. R. Pelletier. Atsikratyk streso visiems laikams.

Internetinius straipsnius:
5. www.15min.lt/zmones/naujiena/gyvenimo-skonis/santykiai/svente-kartina-vienatve. Olegas Lapinas.
6. https://www.tv3.lt/naujiena/768477/mintys-apie-vienatve-ne-sventems. Kristina Leščinskaitė
7. www.mental-health-today.com, bei Julia Samuel, Child Bereavement Charity (www.childbereavement.org.uk) www.mama.lt, Dalia Mickevičiūtė.
8. VŠĮ ,,Geros būsena“, Vilma Kuzmienė.
9.  www.delfi.lt/projektai/kaledos-2012/naujienos/kaip-jusu-smegenis-paveikia-kaledos